Geranija iš Honolulu

Lietuvos žydų kilmės sunkiaatletis, rašytojas, prozininkas. Gimęs 1938 m. balandžio 28 d. Šiauliuose. 1945–1972 m. gyveno Vilniuje. 1962 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto filologijos fakultetą, dėstė rusų kalbą ir literatūrą. Gyvendamas Lietuvoje buvo tapęs Lietuvos sunkiosios atletikos čempionato štangos rungties nugalėtoju. Nuo 1972 m. Izraelio pilietis, kur taip pat tapo sunkiosios atletikos čempionu. Michailas Landburgas – Izraelio rusakalbių rašytojų sąjungos narys, daugiau nei 18 romanų autorius, kurio kūryba žinoma visame pasaulyje. Publikavosi žurnaluose „Tiltai“ (Vokietija), „Šaulys“ (JAV), „Kiti krantai“ (Italija), „Diena“ (Belgija), „Kultūros barai“ (Lietuva). M. Landburgo proza pasižymi vaizdingais filosofiniais apmąstymais, atspindėta šio laikmečio Izraelio kasdienybe ir savitu stiliumi. 2010 metais Amerikoje jam buvo paskirtas labai aukštas įvertinimas – Amerikos Tarptautinės kultūros, švietimo ir mokslo Akademijos premija, o praeitais metais Izraelyje patvirtinta ir įteikta Tarptautinio Abraomo Fainbergo literatūros konkurso premija „Už ištikimybę literatūrai“. „Geranija iš Honolulu“ tai antroji Michailo Landburgo knyga išversta Lietuvoje ir spausdinama lietuvių kalba. Mūsų leidyklai ir romano vertimo autorei labai malonu pristatyti šią knygą Lietuvos skaitytojui kaip tik šiais, jubiliejiniais pačiam rašytojui metais, kadangi šiemet sukanka lygiai 50 metų nuo jo išvykimo į Izraelį.

Ir, tikriausiai, ne su atsitiktine nostalgija šiame romane M. Landburgas perkelia knygos veiksmą į Vilnių – savo jaunystės miestą, kur anų laikų sostinės gatvės, kavinė „Neringa“, jos tuometiniai lankytojai – meno žmonės: kino režisierius Arūnas, Eimuntas Nekrošius, Slava Ganelinas ir kt. Kaip ir dažname romane, taip ir šiame, Michailas Landburgas pateikia meilės istoriją. Kiek jį beskaitytum, romano autorius visada netikėtas, jau vakarietiškas, o ne rusų rašytojas pagal literatūrinį supratimą, filosofiją ir pagal savo kumyrus, beje, ir realistas pagal savitą juntamumo poreikį. Jo knygose egzistuoja kažkoks absoliutas, – tikras, nesuklastotas autentiškumas, jausmų gilumas, kurie autoriui tarnauja kaip gyvenimo šerdis, esminė atspara. Jis labai jautrus rašytojas ir rašo savo knygas tiek pat jautriam skaitytojui. Jo skaitiniai – pamąstymui žmonėms, turtingiems gyvenimo išmintimi, mylintiems šį mūsų netvarų pasaulį, vienišiems ir neišmylėtiems, nepamėgtiems ir neįvertintiems. O GAL IR JŪS ATRASITE SAVE?